Kaip priversti badauti vėžį… pačiam nebadaujant

Aprašymas

Šioje proveržį iliustruojančioje knygoje Džeinė aprašo savo nepaprastą, širdį veriančią kelionę ir pakeliui padarytus medicininius atradimus. Jos organizmas jai tapo bandomąją jūrų kiaulyte. Džeinei pavyko atrasti badauti veži priverčiančius vaistus ir papildus. Pasiektus rezultatus puikiai iliustruoja jos parengtas „Metro žemėlapis“, kuriame parodyta, kokius vėžio maitinimosi kelius būtina blokuoti sergant visų rūšių vėžiu ir kaip sukurti savo „kokteilį“, kuris priverstų vėžį badauti. Deja, daug paprastų senųjų vaistų buvo pamiršta, juos keitė „vaistų lenktynėse“ dalyvaujantys naujausi patentuoti ir žaidimo taisykles keičiantys vaistai. Taigi, ar atsakymas i šį klausimą jau čia? Džeinė tiki, kad taip. Žingsnis po žingsnio ji pamažu dėliojo savo dėlionę, išsprendė galvosūkį ir parengė paprasta protokolą.

Šioje knygoje rasite atsakymus į opius klausimus apie papildomojo gydymo metodų taikymą sergant vėžiu. Kokius vaistus, kurių taikymo gydymui patentas baigėsi (angl. off label-drugs), ir papildus reikėtų vartoti? Ar reikėtų išbandyti ketogeninę dietą? Ar reikia badauti? Ar riebalai nepavojingi? Kiek ir kada reikėtų mankštintis? Džeinė aiškina, kodėl kiekvienam pacientui būtinas individualizuotas požiūris ir, svarbiausia, parodo, kaip tai padaryti.
Panašiai kaip filmai Erin Brockovich ir Dallas Buyers Club ši knyga – įtikinamas pasakojimas apie ryžtingą kovą su liga, neturint beveik jokiu šansų išgyventi. Jei jūs ar jūsų mylimas žmogus serga vėžiu, būtinai turite perskaityti šią knygą. Net jei jums buvo pasakyta, kad nieko daugiau padaryti negalima, Džeinė tvirtina, kad tai, beveik tikrai, netiesa.

Daug metų Džeinė dirbo diplomuota fizioterapijos specialiste, vėliau verslininke. Ji gavo apdovanojimą už sukurtas BATHrobics tualeto priemones. Šiandien Džeinė aktyviai dalyvauja pagalbos vėžiu sergantiems ligoniams veikloje. Jos sukurtoje Facebook paskyroje Jane McLelland Off Label Drugs For Cancer yra tūkstančiai sekėjų.

© Jane McLelland, 2018. Visos teisės saugomos.
© VŠĮ Endobiogenikos institutas, 2020
© Irena Darginavičienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2020
ISBN 978-609-454-439-2

Dydis 15×22 cm.
Psl skaičius 452
Kieti viršeliai

★★★★★
Prof. dr. Daiva Vaitkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė

Jane Mclelland knyga „Kaip priversti badauti vėžį… pačiam nebadaujant“ yra unikali, paremta autorės ilgamete patirtimi bei pastangomis kokybiškai gyventi su liga. Jos istorija parodo, kiek daug mokslo žinių motyvuotas žmogus gali įgyti savarankiškai. Jane sukaupta ir susisteminta mokslinė informacija apie vėžinės ląstelės biologiją bei gausios nuorodos į originalius mokslinės literatūros šaltinius tikrai naudingi net ir daugeliui sveikatos priežiūros specialistų, susiduriančių su onkologija.

Kiekvienais metais mokslo faktų apie įvairialypę vėžio biologiją vis daugėja, tačiau kasdieninė gydytojo praktika, naudojant standartizuotus gydymo protokolus, ribojanti nepatvirtintų gydymo algoritmų naudojimą bei dideli darbo krūviai neskatina gydytojų plėsti savo akiračio. Gydytojams ši knyga parodo, kiek daug žinių apie savo ligą gali sukaupti pacientas, ką jis išgyvena ir kaip jaučiasi viso diagnostikos ir gydymo metu, kokie dideli gali būti jo lūkesčiai, viltys ir, svarbiausia, pasiryžimas. Gydytojai knygoje ras daug svarbių dalykų, kurių pacientas negali ir dažnai nespėja išsakyti konsultacijų metu. To žinojimas gali labai pagerinti gydytojo ir paciento bendravimo kokybę, susikalbėjimą ir turėti įtakos gydymo sėkmei.

Nepasakysiu nieko naujo, tvirtindama, kad gydymo sėkmė kone lygiomis dalimis priklauso tiek nuo gydymo, tiek nuo paties paciento organizmo individualumo, pasiryžimo ir noro pasveikti. Asmeninė ir uždeganti Jane patirtis turėtų įkvėpti daugelį sergančiųjų. Autorė knygoje dalinasi savo gausia sukaupta papildomojo gydymo patirtimi, savo išgyvenimais, pasiekimais ir laimėjimais. Ta sėkmė didžia dalim nulemta jos noro pasveikti, jos organizmo galimybių ir reakcijų į įvairius gydymo metodus, kurie dažnai buvo empiriniai ir tikrai ne visada turėjo tik teigiamą poveikį. Todėl Jane naudoti metodai neturėtų būti vertinami kaip savigydos algoritmai, tinkami absoliučiai visiems.

Kiekvienas organizmas yra unikalus, taip pat ir kiekvienas vėžys turi tik jam būdingus morfologinius, medžiagų apykaitos ir kitus biologinius ypatumus. Organizmo, gydymo ir vėžio sąveika taip pat nevienoda. Nors laboratorijose atrandama vis daugiau ir daugiau naujų žinių apie vėžinės ląstelės biologiją, deja, dažnai liga žmogaus organizme žygiuoja sparčiau nei teoriniai mokslo pasiekimai juda praktinio pritaikymo link. Todėl visiškai suprantamas pacientų noras, susidūrus su onkologiniu susirgimu, išbandyti viską, kas įmanoma – ypač kai tradicinių gydymo būdų galimybės išsenka. Dažnai tokiais atvejais pacientai renkasi dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir šiandien tai yra vienintelis oficialus reglamentuotas kelias išbandyti tuos gydymo metodus, kurių veiksmingumas konkrečios ligos gydymui nėra pilnai pagrįstas. Įstatymai, siekdami užtikrinti pacientų saugumą ir gydytojų atsakomybę, gana greižtai reglamentuoja gydytojų veiksmų galimybes ir pasirinkimus. Ir nors šiandien Lietuvoje mes neturime gydymo įstaigų, suteikiančių Jane išbandyto labai plataus požiūrio į vėžio gydymą pasirinkimo galimybių, tai neturėtų būti kliūtis pacientams ieškoti daugiau nei šiandien leidžia patvirtinti gydymo protokolai. Šiandien jau pakanka mokslinių žinių suprasti, kad ateitis priklauso individualizuotai medicinai.

Kaip gydytoja, visiems ieškantiems, bandantiems atrasti kažką naujo savo sunkiame, sudėtingame ir dažnai pavojingame kelyje, patarčiau visada tartis ir konsultuotis su gydytojais. Chaotiškai bandant visas įmanomas gydymo galimybes, labiau tikėtina atverti Pandoros skrynią, nei atsigerti iš šventojo Gralio taurės. Sergantiems ir kenčiantiems Jane savo knygoje aprašė daugybę galimybių, o aš kiekvienam linkiu su savo liga žygiuoti individualiu keliu, bet remiantis patarimais ir rekomendacijomis profesionalių „kelionės vadovų“ gydytojų, kurie jus išklausytų, suprastų ir savo žiniomis padėtų šį jūsų asmeninį kelią padaryti saugesnį ir sėkmingesnį.

Bendradarbiaukite su onkologais, kurie patys gilinasi į funkcinės medicinos, endobiogenikos, integralios fiziologijos, molekulinės biologijos, genetikos, epigenetikos paslaptis, yra atviri naujoms idėjoms ir bendradarbiauja tarpusavyje, ieškodami pačių geriausių sprendimų kiekvienam pacientui.”

★★★★★
Rūta Sondienė
Šeimos gydytoja

Jane Mclelland knygoje aprašė savo nueitą ieškojimų bei atradimų kelią ir pateikė naują požiūrį į vėžio vystymąsi ir gydymą. Ieškodama sau pagalbos, ji kruopščiai analizavo mokslinius tyrimus, aprašė vėžinių ląstelių biologiją, susistemino gyvenimo būdo ir kai kurių visiems prieinamų mažai toksiškų vaistų (pvz.: metformino, aspirino, melatonino ir kt.) ir vaistinių augalų įtaką piktybinių navikų atsiradimui, augimui ir metastazavimui. Jos sukurtoje schemoje „Metro žemėlapis“ nurodomi vėžines ląsteles badauti priverčiantys būdai, atkreipiamas dėmesys į kiekvienos vėžinės ligos savitą vystymosi būdą ir galimas individualias priemones ją sekinti, nepakenkiant sveikoms ląstelėms. Ši knyga tiek pacientams, tiek gydytojams gali būti vienas iš atsakymų į klausimus, ką daryti, kad nesusirgtum vėžiu, kaip kartu su onkologais dalyvauti gydyme ir kaip išlaikyti pasiektą šios ligos kontrolę.

★★★★★
Antanas Pempė
Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos klinikinės veiklos vadovas

Tai įkvepianti knyga, nes joje – ne tik istorija su laiminga pabaiga, kuri pakylės ne vieną su vėžio diagnose susidūrusį žmogų, bet ir nenuginčijamais mokslo įrodymais pagrįstos teorijos, hipotezės ir netgi naujos gydymo kryptys. Holistinis požiūris į ligos gydymą, sveikos gyvensenos, fizinio krūvio derinimas su sisteminėmis chemoterapinėmis priemonėmis leidžia ti- kėtis, kad autorės nueitas gijimo kelias gali būti sėkmingai pakartotas tūkstančius kartų ir tiek pat gyvybių gali būti pratęstos iki biologiškai apibrėžtos ribos. Kaip fizinio krūvio terapijos gydytojas, noriu pasidžiaugti, kad autorė atrado ir patvirtino mankštos, ne tik kaip sveikati- nimo būdo, bet būtent kaip terapinės priemonės, gydant onkologines ligas, paskirtį. Tai ir gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas, ir imuniteto aktyvinimas derinyje su imunoterapija, duodantis stulbinantį teigiamą antionkogeninį efektą, ir raumenų endokrininės funkcijos indukcija, išsiskiriant miokinams, stabdanti vėžio proliferaciją.

Visiškai sutinku su autore – kiekviena gydymo dalis turi būti atliekama specialistų ir profesionalų. Taip pat ir fizininio krūvio terapija turi būti parenkama individualizuotai ir taikoma kiek įmanoma kliniškai saugiai. Tik taip galime tikėtis geriausių rezultatų ir džiaugtis įveikta liga ir ilgais gyvenimo metais.

Rekomenduočiau šią knygą ne tik sergantiems onkologinėmis ligomis, bet ir kaip optimizmo ir pasitikėjimo savimi šaltinį žmonėms, besiren- kantiems sveikesnę gyvenseną, bet stokojantiems valios įgyvendinti savo ketinimus. Būkite sveiki!

★★★★★
Travis Christofferson
„Tripping over the Truth” autorius

Strategija, kurios Jane laikėsi, kad pasveiktų, yra viena svarbiausių kovoje su vėžiu. Jos istorija sužadina viltį ir parodo medikų bendruomenei naują galingą gydymo įrankį – ne pagal nustatytas indikacijas taikomų vaistų (repurposed drugs) derinius.